Pastabukas.lt – pastabuko požiūris į gyvenimą

Dar vienas mažų mažiausiai keistas siūlymas – nuo liepos mėnesio apmokestinti kompiuterių kietuosius diskus, USB atmintines bei atminties korteles autorių mokesčių.

Pagrindinė to priežastis, jog gyventojai savo reikmėms kopijuoja muzikos kūrinius, filmus. Mokestis būtų renkamas kaip kompensacija autoriams už jų kūrinių atgaminimą.

Keista, tačiau tiek USB atmintinė, tiek atminties kortelė nėra populiarios laikmenos autoriniams kūriniams laikyti. Na, USB atmintinės pagalba galbūt kiek dažniau kopijuojama, tačiau atminties kortelė kuo kalta? Pagrindinė jos panaudojimo sritis – fotoaparatų, mobiliųjų telefonų atminties išplėtimas.

Taip išeina, jei žmogus mėgsta fotografuoti, pirkdamas atminties kortelę jis parems kitą, žinomesnį, fotografą, tačiau pats tik praras pinigus. Greičiausiai siūlymas pateiktas remiantis tuo, jog atminties kortelėse mobiliuosiuose telefonuose yra laikoma muzika, tačiau kiek žmonių mobilų telefoną naudoja kaip muzikos grotuvą? Dauguma jų paaugliai, o dirbantys asmenys dažniau naudojasi radiju automobilyje, darbe.

Nors atminties praplėtimo kaina labai stipriai nepadidės (3-6 proc.), tačiau tai greičiausiai neigiamai įtakos pirkimus. Šiuo metu USB atmintinių kainos labai supanašėję į el. parduotuvių užsienyje kainas, bet po kainų kilimo turėtų pirkimai labiau suaktyvėti internetu iš užsienio. Ir naudos iš to bus tik kinų pramonei, o ne Lietuvos biudžetui.

Seime sklando nauja idėja – apkarpyti energetiniu gėrimu prekiaujančių įmonių pelnus. Konkrečiau – uždrausti prekiauti šiais gėrimais nepilnamečiams.

Pagrindinė to priežastis – masiškai paauglių geriamas gėrimas, kuris gali neigiamai paveikti sveikatą.

Įdomu, kodėl norima apriboti tik energetinių gėrimų pardavimą, nors panašias savybes turi ir kava, stipri arbata. Ne ką mažiau sveikatai kenkia ir bulvių traškučiai, gaivieji gėrimai, aštrūs užkandžiai.

Labiausiai tikėtina, jog šis užmojis liks tik popieriuose, nes tvirto pagrindo drausti nėra. Žala žmogaus sveikatai yra jo pačio reikalas.
Ar išgėrę energetinio gėrimo žmonės praranda sąmojingą mąstymą kaip nuo alkoholio? Ne. Ar gerdami energetinį gėrimą kenkiame kitiems? Ne. Ar energetinis gėrimas neturi jokių teigiamų savybių? Turi įtakos širdies veiklai (tiek neigiamos, tiek teigiamos), todėl populiarus tarp daug besimokančių studentų, egzaminams besiruošiančių moksleivių (kuriems 16-18 metų, tad jie dar yra nepilnamečiai).

Akivaizdu, kad ekonominė krizė seimūnams yra naudinga, nes nelabai stengiamasi spręsti su ja susijusias problemas, tačiau nuolat siūlomi įstatymai galintys tik giliau nugramzdinti šalį į skolas ir bankrotą.

Sunkus metas verslui – daugumai sumažinami atlyginimai, nemažai žmonių lieka be darbo.

Internete apstu ieškančiųjų darbo. Atrodo, neturėtų būt nei vienos laisvos darbo vietos. Tačiau tai ne tiesa. Net ir tokiose srityse kaip statyba, remontas, logistika, kurios labiausiai kenčia nuo atėjusio sunkmečio, netrūksta darbo pasiūlymų. Iš tiesų – keista, bet viską paaiškina komentarai po skelbimais. Prekių išvežiotojui Vilniuje su nuosavu automobiliu siūloma apie 1000 Lt + kuro išlaidos (kartais dar siūloma ir nedidelė suma automobilio nusidėvėjimui padengti). Tačiau po tokiu skelbimu galima rasti begalę komentarų: “už tokią sumą gadinti automobilį neapsimoka”, “už tiek ir su firmos automobiliu dirbti neverta” ir pan. Peršasi mintis – darbo žmonės nenori, galbūt bijo, nes 1000 Lt tai jau nemaži pinigai, tačiau, be abejo, ne tokie, kokius už panašų darbą siūlė prieš porą metų.

Statybininkai ne tokie išrankūs kaip vairuotojai. Dažniau ne atlyginimas netinka, o darbo sąlygos: darbas savaitgaliais, įvairių pažymėjimų poreikis. Nors kalbama, kad šimtai ar net tūkstančiai statybininkų neturi galimybės susirasti darbo, esu visiškai kitokios nuomonės, nes pažįstų ne vieną statybose dirbusį asmenį, kuris iki šiol randa darbo. Kartais darbo yra, kartais nėra.

Tarp moksleivių ir studentų populiariausia klaida – komentaruose paliekamas telefonas ar el.paštas ir prašome paskambinti / parašyti. Ne tie laikai, kai darbdavys vargsta ieškodamas darbuotojų – iniciatyvos reikia imtis ieškančiajam, o ne siūlančiam. Truputėlį keista, kai tokią klaidą daro ir vyresni žmonės.

Ne ką prastesnis būdas ieškoti darbo – naudoti šveplą kalbą su nelietuviškais rašmenimis, pvz.: “Swejkj, jeskau darbo”. Į tokius darbuotojus dažnas darbdavys žiūri pro pirštus – jei nėra pagarbos skelbime, ar bus jos darbe?

Nemažai skelbimuose nurodo ieškantys bet kokio darbo. Tačiau ne taip lengvai sutinka dirbti sunkesnius darbus. Vasaros pabaigoje vienam 20 metų studentui pasiūliau skrajučių platinimo darbą. Atlyginimas ~7 Lt / val. Darbo 8 val. per dieną, dvi darbo savaites. Taigi, viso 7 x 8 x 10 = 560 Lt. Studentui tai tikrai nemažas atlyginimas, puiki proga susikaupt lėšų prieš studijas. Tačiau atsakymas buvo maždaug toks: “Už tokią sumą man geriau bonkas rinkt”. Na, jei geriau, tegul renka. Kitą darbuotoją rasti nėra sunku.

Prieš kelias dienas pasiūliau darbą 24 metų panelei. Tik baigus universitetą, darbo neturi. Ieškojo vadybininko darbo, pasiūliau panašų. Viskas būtų lyg ir tikę, tačiau jai neįtiko tai, kad darbas ne biure, o daugiau namuose (internetu, telefonu). Iš tiesų, nesuprantu, kam dar reikalingi biurai internetinėms parduotuvėms, naujienų portalams. Žymiai ekonomiškiau yra darbas namuose.

Akivaizdu, kad dabar darbdavys diktuoja sąlygas, o ne darbuotojas, tačiau darbuotojai sunkiai persiorientuoja į sunkius laikus ir vis dar svajoja apie didžiulius atlyginimus ir idealias darbui sąlygas. Dirbti nenori, o darbo ieško. Truputėlį paradoksalu, tačiau, matyt, reikia laiko persiorientuoti.

Turbūt daugeliui žinoma, jog pažintys internete yra labai populiarios. Visą laiką maniau, kad tai populiariausia tarp 12-16 metų paauglių, tačiau klydau. Galbūt tokio amžiaus lankytojai yra stipriai išreklamuotuose portaluose, tačiau begalė portalų yra skirta suaugusiųjų auditorijai. Akivaizdu – naujų pažinčių ieško ne tik vaikai, bet ir suaugę.

Užtenka populiariojoje paieškos sistemoje “Google” įvesti užklausos pradžią “paž” ir jau galime rinktis iš siūlomų užklausų. Pirmu numeriu siūloma vesti “pažintys.draugas.lt” (daugiau nei 1,5 mln. rezultatų), iš kart po to: “pažyma apie darbą įstaigoje” (virš 55 tūkst. rezultatų). Keista, kad antroje vietoje siūloma užklausa pateikia žymiai mažiau nei 6 vietoje esanti labai panaši į pirmąją: “pažintys.draugai” (1,2 mln. rezultatų). Taip pat siūlomos užklausos susijusios su pažymomis apie darbo užmokestį, darbo biržą, ieškomas ir pažinimo medis, pažyminys.

Tačiau vedant daugiau raidžių: “pažin” gaunami jau kiek kitokie, siauresni rezultatai. Pirmos dvi vietos jau aptartos: “pažintys.draugas.lt” ir “pažintys.draugai”. Tačiau sąrašą papildo labai įdomi užklausa: “pažintys kretinga” (beveik 400 tūkst. rezultatų). Keista, jog internetu ieškomos pažintys nedideliame mieste, kuriame vos kiek daugiau nei 20 tūkst. gyventojų. Be to, rezultatai stulbinantys: 400.000 puslapių! Taip pat, sąraše atsirado pažintinių kelionių užklausos.

Tačiau smalsumo vedinas pasirinkau “pažintys kretingoje”. Atsidariau patį pirmą rezultatą (Moterys, Kretinga, Lietuva) – pasirinkimas stulbinantis – 200 dailiosios lyties atstovių iš Kretingos ieško pažinčių! Įdomu tai, kad pateikiami rezultatai yra ne jaunesnių nei 18 metų Kretingos gyventojų.

Nusprendžiau neapsiriboti vien tik stulbinančiais Kretingos rezultatais ir grįžau į pagrindinį paieškos sistemos puslapį. Suvedžiau pilną žodį pažintys ir paspaudžiau tarpo klavišą (rezultatai be tarpo ir su tarpu skiriasi). Visos užklausos, kurias pasiūlė man sistema:

1. pažintys kretinga (beveik 400 tūkst. rezultatų)
2. pažintys utenoje (virš 600 tūkst. rezultatų)
3. pažintys rokiškis (virš 500 tūkst. rezultatų)
4. pažintys australijoje (60 tūkst. rezultatų)
5. pažintys visaginas (daugiau nei 750 tūkst. rezultatų)
6. pažintys skuode (kiek daugiau nei 250 tūkst. rezltatų)
7. pazintys druskininkai (virš 600 tūkst. rezultatų)
8. pazintys ignalina (beveik 700 tūkst. rezultatų)
9. pazintys marijampolė (virš 470 tūkst. rezultatų)
10. pazintys senjorams (beveik 13 tūkst. rezultatų)

Atrodo nebereikia stebėtis Kretingos rezultatais, nes kitų miestų ne ką prastesni. Ypatingai nustebino, jog paieškos sistema nepasiūlė nei vieno didmiesčio, taip pat, siūloma Australija, kuri nepasižymi labai dideliu lietuvių kiekiu. Tačiau paskutinioji užklausa privertė nusišypsoti, o rezultatai susimąstyti.13 tūkstančių puslapių susijusių su senjorų pažintimis – gana daug, turint omeny tai, kad senjoras – retai vartojamas žodis lietuvių kalboje. Kiek daugiau paskaitinėjęs apie senjorų pažintis supratau, jog čia daugiau užsieniečiams, nei lietuviams. Vietiniai senjorai kuklesni ir konservatyvesni.

Kadangi esu už gyvas pažintis, nusprendžiau įvesti tokią užklausą. Rezultatai nedžiugina – vos 40.200 rezultatų. Tačiau iš karto rodoma įdomi pasimatymų svetainėje. Svetainės autoriai projektą apibūdina taip:

“Čia pirmuoju savo laišku Jūs iš karto kviečiate patikusį žmogų į pasimatymą. Daugeliui jau yra pabodę ilgi susirašinėjimai, dažnai neatnešantys jokios naudos; žmonės pasiilgę tikrų pažinčių, tikrų nuotykių, gero laiko praleidimo. Todėl ir sumanėme visa tai paversti realybe!”

Iš tiesų, tai tikrai labai įdomus projektas, vien dėl unikalumo Lietuvoje ir netikrų žmonių.

Siūloma alkoholiu prekiauti ilgiau – iki vidurnakčio. Pataisos iniciatoriai mano, kad tai padidins surenkamas lėšas į valstybės biudžetą bei sumažins nelegalią alkoholinių gėrimų prekybą.

Tad kyla klausimas – kam iš vis riboti prekybos laiką? Pagrindine priežastimi įvardijamas didelis alkoholio suvartojimas, tačiau, nemanau, kad draudimais tai galima išspręsti: įvedus prekybos ribojimą padaugėjo vadinamųjų “taškų”, taksi vairuotojai pradėjo papildomą uždarbį.

Nors tikėtasi, kad įsigaliojus draudimui bus pasiekti gerovė, tačiau akivaizdu, kad matosi tik daug pralaimėjusių – valstybė, nes šešėlinės prekybos pelnas biudžeto nepapildo, prekybininkai, nes jie parduoti negali, o pirkėjai perka “taškuose”, žmonės, nes išleidžia daugiau pinigų bei geria neaiškios kokybės gėrimus.

Mano nuomone, reiktų atšaukti šį, sakyčiau, kvailoką apribojimą, taip bus pasiekti žymiai daugiau naudos, tiek ekonominiu požiūriu, tiek žmonių pasitenkinimo lygiu.

Socialiniai tinklai, pvz. Facebook, MySpace, tampa vis populiaresni tarp reklamos užsakovų. Sparčią šios reklamos rūšies plėtra lėmė ekonomiškai sunkūs laikai.

Jei prieš porą metų būtume paklausę reklamos agentūrų apie socialinių tinklų naudą, greičiausiai būtume išgirdę atsakymą, jog tai naudinga tik tarptautinėms kompanijoms ieškančios pirkėjų tarp jaunimo, tačiau dabar atsakymai kiek skiriasi. Daugiau akcentuojamas kainos pranašumas, įvairios socialinės padėties vartotojai.

Keista, kaip anksčiau nebuvo pastebėti vyresni vartotojai (be abejo, jie taip aktyviai kaip jaunimas nesireiškia, tačiau egzistuoja ir naršo, o tai ir yra svarbu reklamos užsakovams). Tikriausiai, reklamos agentūroms neapsimokėjo siūlyti klientams pigią reklamą, nes uždarbis yra mažesnis, o laiko yra sugaištama nemaža. Džiugu, kad sunkmečiu nereikia būti profesionalu, kad galėtum naudotis ne tokiom žinomom, tačiau vertingom ir pigiom programom.

Deja, ši reklamos rūšis turi ir trūkumų. Visų pirma – teršiami socialiniai tinklai. Vartotojai rašydami pranešimus, žaisdami žaidimus dažnai patys to nesuvokdami reklamuoja paslaugas ar produktus. Kartais tai erzina, tačiau – nenorėkime nieko nemokamai (tiesa, yra soctinklų, kurie net ir apmokestintose paslaugose bruka reklamą).

Kitas trūkumas – sunkiai ribojama reklama. Dažnai pasitaiko labai daug nepageidaujamos bei ne visiems tinkamos reklamos (”spamas”, prekės ir paslaugos suaugusiems). Deja, retas socialinis tinklas investuoja pinigus ir laiką į kontrolę.

Nors trūkumų ir yra, tačiau paskaičiavus kaina labai maža lyginant su gaunama nauda. Be to, labai lengva reklamą pateikti tikslinei auditorijai, nes dauguma socialinių tinklų vartotojų yra nurodę nemažai savo duomenų (geografinių, socialinių, interesų).

Kol nesu išplėtęs savo veiklos – naudojuosi tik socialinių tinklų reklama. Ypač džiugu, kad kartais yra galimybė reklamuotis nemokamai.

Kai prekybos centrą prispiria bėda, rengiami naktiniai išpardavimai. Ne paslaptis, kad “Ozo” prekybos centras turi nemažai problemų, todėl nenuostabu, jog surengė naktinį išpardavimą.

Įdomu tai, kad skelbdami išpardavimą nieko konkretaus nepaskelbė apie nuolaidas. Manau, tai buvo prastas manevras.

Ir štai naujienų portaluose visą savaitgalį matomos antraštės, kaip “Ozui” nepasisekė naktinis išpardavimas. O tai manęs visai nestebina.

1. Žmonėms reikia konkretumo. Kam eit vidurnaktį į parduotuvę kai net nežinai kokia nuolaida tavęs ten laukia?
2. Naktiniai išpardavimai nėra naujiena, praranda “pramogos statusą”.
3. “Ozas” Vilniuje neprigijo.
4. Ar nereikėtų prekybos centro įrengti iki galo prieš jį atidarant? Kai kurių įmonių sandėliai atrodo tvarkingiau nei pats “Ozas”.

Manau, tokius išpardavimus rengdami dieną prekybininkai išloštų daugiau.