Pastabukas.lt – pastabuko požiūris į gyvenimą

Atkreipiau dėmesį, jog vos ne kasdien į svetainę užklysta internautai ieškantys KET sąvokos “skiriamoji juosta” reikšmės.

Įvedęs šį raktažodį nenustebau, daug rezultatų pirmajame puslapyje yra susijusių ne su kelių eismo taisyklėmis, bet su kino filmu.

Tai kas yra toji skiriamoji juosta?

Tai kelio elementas, skiriantis dvi gretimas važiuojamąsias dalis. Dažniausiai skiriamoji juosta yra apželdinta veja, įvairiais želdiniais, neretai su atitvaru. Svarbu tai, jog skiriamoji juosta neskirta nei važiuoti, nei statytis automobilį. Deja, ypač piko metu, ne visi tai supranta.

Apie mokamą įvažiavimą į Vilniaus senamiestį jau kalbama gana seniai. Tačiau dabar jau nustatinėjamos ir datos – vasaros pradžia. Tik nesuprantu, iš ko bus renkamos rinkliavos, jei nuo mokesčio atleidžiami gyvenantys ir dirbantys senamiestyje, atvykstantys su įvairiais reikalais – į kavinę, teatrą.

Tačiau, kam tai tikrai naudinga? Pabandysime apžvelgti privalumus ir trūkumus.

Privalumai:

• Sumažėjęs automobilių srautas siaurose senamiesčio gatvelėse, žmonės galės vaikščioti erdviau ir saugiau.
• Mažiau triukšmo.
• Gaivesnis oras ankštose gatvelėse.

Trūkumai:

• Sistemos įrengimas kainuos nemažiau kaip 2 milijonus, o tokia suma dabartiniam Vilniaus biudžetui yra tikrai per didelė, be to, vargu ar atsipirks.
• Aplink apmokestintą zoną neplanuojama artimiausiu metu įrengti papildomų stovėjimo aikštelių, todėl nukentėtų aplinkinių rajonų (Naujamiesčio, Centro, Žvėryno, Šnipiškių) gyventojai.
• Per daug taikomų išimčių – nelabai juntamas srauto mažėjimas.
• Dėl įvesto mokesčio apsipirkti žmonės važiuos į didžiuosius prekybos centrus, todėl bus žlugdomi smulkieji verslininkai.
• Pernelyg prasta viešojo transporto infrastruktūra, todėl senamiestį pasiekti nuošalesnių rajonų gyventojams brangu ir nepatogu.

Akivaizdu, jog trūkumų žymiai daugiau nei privalumų, todėl, manau, nereikėtų skubėti kurti naują sistemą, o pirmiau išspręsti jau esamas problemas – aikštelių trūkumas aplink Senamiestį ir Centrą, viešojo transporto infrastruktūra.

Pastaruoju metu nemažai nelaimių įvyko pėsčiųjų perėjose. Dauguma jų – tamsiu paros metu.

Kas dėl to kaltas?

Vairuotojas, nes nepastebėjo pėsčiojo einančio per perėją.
Pėstysis, nes ėjo per perėja neįsitikinęs saugumu, o galbūt ir be atšvaito.
Už apšvietimą atsakinga bendrovė, nes reta perėja yra tinkamai apšviesta.

Taigi, ką reiktų daryti norint išvengti tragiškų įvykių?

Mano, kaip pėsčiojo ir tuo pačiu vairuotojo nuomone, pirmiausiai reikėtų tinkamai sureguliuoti apšvietimą.  Ypač lietingu oru, vakare, kai jau tamsu, pėstysis tiesiog pranyksta tamsiame, blizgančiame kelyje.

Ne ką mažesnė problema – perėjų užstatymas automobiliais. Ir tai legalu! Pagal KET, automobilius galima statyti ne arčiau kaip 5 metrai iki perėjos, bet iš karto už perėjos. 5 metrai yra labai mažai, šlapiame kelyje važiuojant leistinu 50km/h greičiu kai iš už automobilio (o ypač jei stovi aukštas automobilis) išeina pėstysis, sustoti faktiškai nebeįmanoma. Gerai, jei pėstysis susiorientuoja ir praleidžia automobilį, tačiau, ypač vyresnio amžiaus žmonės, jaučiasi visagaliai pėsčiųjų perėjose. Deja, tai prišaukia nelaimes.
Kuo trukdo automobiliai pastatyti už perėjų? 4 eismo juostų keliuose retai būna vadinamosios salelės, todėl reikia pamatyti ir iš kitos pusės išeinančius pėsčiuosius. Kai jie išlenda iškart iš už stovinčio automobilio sustabdyti važiuojantį automobilį ne visada suspėjama.

Be abejo, egzistuoja ir vairuotojų nė nesidairančių į perėjas. Labiausiai pykdo, kai sustojus dviems automobiliams trečiasis dideliu greičiu nuvažiuoja tolyn. Deja, nuo tokių žmonių nesame apsaugoti niekaip.

Tačiau ne visada vairuotojai kalti dėl nelaimių. Neretai pėstysis pamatęs autobusą ar kur kitur skubėdamas pribėga prie perėjos ir net nestabtelėjęs išlekia į gatvę.

Patarimai

Vairuotojams reikia daugiau atidumo prieš perėjas, geriausia bent kiek pristabdyti, mažesnis greitis – trumpesnis stabdymo kelias.
Pėstiesiems reiktų išmokti įvertinti kitus eismo dalyvius, ne tik galvoti apie savę. Tamsoje geriau rengtis šviesiai ar prisisegti atšvaitą – džiaugiuos, kad atšvaitai tampa vis populiaresni tarp žemesnių klasių moksleivių bei vyresnio amžiaus žmonių.
O už kelių šviestuvų priežiūrą atsakingoms įmonėms siūlyčiau taupant atjungti ne tuos šviestuvus, kurie apšviečia perėjas, o tuos, kurie šviečia be reikalo (nuošaliose gatvelėse, kuriomis pėstieji vaikšto labai retai).

Ilgai vykę tunelio remonto darbai baigti. Jau nuo rytojaus (lapkričio 16 d.) ankstaus ryto keleiviniai traukiniai pajudės ne nuo Kaunas-1, o iš Kauno geležinkelio stoties.

Šia naujiena džiaugiasi nemažai keleivių, tačiau Petrašiūnių ir aplinkinių rajonų gyventojams nusivylimą kelia, jog naikinama laikinoji stoti Kaunas-1. Gaila, tačiau laikinoji stotis šansų išlikti faktiškai neturi – vidurnaktį iš pirmadienio į antradienį stotis bus demontuota.

Viena kas labai keista – liko tik vieni bėgiai. Deja, atsakymo kodėl, neradau niekur.

Šiandien perskaičiau keletą straipsnių apie nelaimes keliuose susijusias su pėsčiaisiais. Ir prieš akis iškilo dažnai matomas vaizdas – judriame kelyje per kelią bėgančios vos judančios senolės.

Daug yra tokių vietų, visų nesutvarkysi, tačiau nemažai galima padaryti.

Visų pirma, tvarkoma Oslo g. Jau tikrai seniai skiriamoji juosta apleista – panašu, jog planuojama statyti apšvietimą, tačiau jau žiema artėja, o net stulpų nėra. Žmonės ten vaikšto dažnai, ypač prie autobusų stotelių. Nors prie vienos stotelės yra apšviesta požeminė perėja, prie kitos pėsčiųjų tiltas. Baisiausia tai, kad dažniau pavojingą ir gana judrią gatvę neleistinai kerta ne jauni, tačiau sunkiai judantis vyresnio amžiaus žmonės. Galbūt jiems nėra ką prarasti, tačiau reiktų pagalvoti ir apie vairuotojus – atimti gyvybę nėra malonus jausmas.
Puiki išeitis – tvora skiriamojoje juostoje. Ji tikrai sumažintu “kamikadzių” skaičių.

Visai netoliese yra Erfurto gatvė. Tiek iš stotelės, tiek iš parduotuvės žmonės mėgsta gatvę kirsti ne per šviesoforu reguliuojamą perėja, o iškart išlipę iš autobuso. Įdomu tai, kad dažnai žmonės net nekreipia dėmesio į artėjančias transporto priemones ir eina tarsi parke. Deja, čia būtų sunku pastatyti tvorą, tačiau galbūt praverstų dažniau patruliuoti pareigūnams ir bausti ar bent įspėti pėsčiuosius. Įspėjimas, kelios baudos ir įpročiai pasikeičia.

Nemažai lakstančių yra ir Laisvės pr. Čia judėjimas taip pat didelis. Neseniai atsirado pėsčiųjų tiltas tarp Lazdynų ir Karoliniškių, tačiau ne iš karto žmonės pradėjo naudotis nauju statiniu. Laimei, laiku buvo sureaguota pastatyti tvorą. Keista, bet tvora sulaiko ne visus. Retkarčiais matau žmones sumaniusius kirsti gatvę po tiltu. Tačiau jie eina iki tvoros pabaigos, kuri, deja, yra gana arti stotelės.  Kitose Laisvės pr. vietose situacija panaši, todėl, manau, reiktų statyti tvorą visame prospekte.

Nemažai žmonių nekreipia dėmesio į judrų eismą, draudžiamus šviesoforo signalus Savanorių prospekte. Dažniausiai tai tokie žmonės, į kuriuos reiktų žiūrėti atidžiau, bet net ir policijos pareigūnams prieš pat automobilį išėjęs žmogus lieka nenubaustas ir net neįspėtas. Tai viena iš tų vietų, kur tikrai reiktų daugiau dėmesio kontroliavimui bei sumažinti galimybę kirsti važiuojamąją dalį.

Ir tokių vietų, manau, yra dar žymiai daugiau, tačiau nesu tas “turistas”, kuris dažnai po visą miestą važinėja, bet drąsiai galiu teigti, jog per saugumui užtikrinti reikia agituoti ne tik vairuotojus, bet ir pėsčiuosius.