Šuo: kieme ar bute?
Pirmadienis, Vasaris 22nd, 2010Šuns laikymas bute dažnas reiškinys, tačiau nemažai žmonių, ypač vyresnio amžiaus, į tai žiūri skeptiškai. Neretai galima išgirsti, jog šuns auginimas bute yra gyvūno kankinimas, jam vieta lauke, kaime ar nuosavo namo kieme. Ar tikrai teisūs taip sakantys?
Kuo skiriasi šuns gyvenimas kaime ar prie namo ir bute?
Kaime šuo dažniausiai yra pririšamas grandine prie būdos ir “įdarbinamas” sargu. Jo niekas nevedžioja, neužsiima. Dažnai toks šuo nutrūkęs nuo grandinės yra pavojingas aplinkiniams, nes nežino kaip elgtis, puola norėdamas užsitikrinti saugumą.
Individualių namų šeimininkai kartais (laimei dabar jau dažniau) supranta, jog su šuniu reikia užsiimti, todėl net jei ir šuo gyvena lauke jis yra “labiau išsilavinęs”. Šuo nemažai (o gal ir nuolat) būna gryname ore, turi daugiau laisvės, jei nėra uždarytas į minimalių išmatavimų voljerą.
Bute auginamas šuo beveik visada yra vedžiojamas, nuolat būna netoli žmonių, todėl ne toks pavojingas. Deja, pastaruoju metu labai išpopuliarėjus mažų veislių šunims jie yra perkami mažiems vaikams, kurie neturi kantrybės, o kartais net ir galimybių pasirūpinti gyvūnu, dėl to šuo tampo katinu – gamtinius reikalus atlieka namuose, nemato lauko.
Kadangi pažįstu daug žmonių auginančių šunis įvairiomis sąlygomis, galiu drąsiai teigti, jog šuniui gali būti labai gerai tiek bute, tiek lauke, tačiau viskas priklauso nuo to, kaip su šuniu elgiamasi. Palikus šunį likimo valiai lauke, jis nebus laimingesnis už šunį su kuriuo užsiimama net ir mažame bute.